pasigvėšti

pasigvė̃šti, -ia, pasìgvėšė žr. pasigviešti: 1. Ant to šnapso pasigvė̃šęs Pun. Tik ant tų pinigų pasigvėšęs, tai argi jis ims laikraščius? Rdm. Per daug nepasgvėšk an pinigo – jie žmonių kartuvės Al. Pasìgvėšė ant vieno pieno, tai nieko negeria Nmn. Daviau vištom kviečių, tai dabar tik pasigvėšę, o į avižas nei nežiūro Vv. Nėr aršiau, kap merga an berno pàsgvėšia Vlk. Jau pasigvė̃šęs (pakilęs, nenustovi vietoje), tik lėkt Ldvn. 2. Tėvas Jonu pasìgvėšė, ir arkliai liko nešerti Mrj. Marti pasigvė̃šus, kad senoji visą trūsą atliktų Brt. \ gvėštis; pasigvėšti